Aukso papuošalai

aukso papuošalų, gausiai nusagstytų granatais. 1878 m. rusų archeologai Prieš-kaukazės vakaruose tarp Juodosios bei Azovo jūrų ir Kerčės sąsiaurio tyrinėjo Tamanės pusiasalio pilkapius. Artiuchovsko pilkapyje 1879 m. birželio 29 d. archeologas V. G. Tyzenhauzas atkasė du kapus, datuojamus III—II a pr. Kr. Be įvairiausių aukso, sidabro, bronzos papuošalų, itin pradžiugino aukso diadema, puošta granatais ir stiklu. Diademos apskritimo ilgis – 52 cm, centre – puošni Heraklio mazgo (du sunerti širdies pavidalo žiedai) aukso konstrukcija, inkrustuota granatais al-mandinais, aukso erelis, skraidinantis Dzeuso pamiltąjį Ganimedą. Diademos šonai papuošti tuščiaviduriais aukso vamzdeliais, kabo šeši auksiniai pakabukai, nusagstyti granatais ir smaltos karoliukais. Diadema saugoma Ermitaže. Labai panaši puošmena rasta Bosforo pilkapiuose. Tokios diademos laikomos senovės Graikijos juvelyrikos šedevrais.

Plinijus Vyresnysis granatus vadino karbunkulais, skyrė jiems pirmąją vietą tarp aviečių raudonumo brangakmenių ir vardijo Indijos, Kartaginos, Etiopijos ir Alabandos, senojo Mažosios Azijos miesto, kur buvo gludinami brangakmeniai, granatus. Al Birunijus granatus vadino „bidžazi”. Pasak jo, geriausias Ceilono granatas, intensyviai raudonas, švarios liepsnos spalvos, labai kietas ir gerai pritraukiantis paukščių plunksnų pūkelius. Be to, sako al Birunijus, iš granatų raižydavo antspaudus, o norėdami išryškinti jų spalvą, nematomoje pusėje išpjaudavo įdubimą ir įdėdavo raudoną pamušalą. Persai iš jų raižė gemas su valdovų atvaizdais, nes laikė karališkaisiais brangakmeniais.

Brangakmenių pažinimo istorija visus raudonos spalvos brangakmenius sieja su Rytų šalimis, kur jie ypač mėgstami. Senovės rytiečiai korundus, špinelius, tur-malinus, karneolius, granatus vieno-• S B®»™ tain žadinančius gyvastį, greičiau-
Baga___
Indijoje granatais išpuoštos apyrankės ir šian-^ dien dovanojamos turtingoms nuotakoms, o aukso ir juodojo granato grandinėlė laikoma ištekėjusios moters ženklu. Indų mituose minimi devyni brangakmeniai, tarp jų ir granatas, sietini su dangaus šviesuliais ir visada susiję su dievų galybe. Kai dievai sunkioje kovoje nugalėjo demoną Naurataną, tai iš demono kaulų pabiro deimantai, akys virtusios safyrais, dantys – perlais, kraujas – rubinais tulžis – smaragdais, balsas – tigro akių bran gakmeniu, nagai – chrizolitais, limfa – grana tais, o riebalai – skaisčiuoju kalnų krištolu.

 siejo juos su krauju, nes jau labai seniai suvokta, kad kraujas ir gyvybė neatskiriami. Iš granatų labiausiai vertinami tamsiai raudoni, „sukepusio kraujo” spalvos piropai. Pavadinimas kildinamas iš graikų žodžio pyropos — panašus į ugnį. Piropai yra ryškiai raudonos, oranžinės, kartais avietinės spalvos su violetiniu atspalviu. Gelsvo atspalvio akmenys vertinami mažiau.

Smulkių nuo kelių milimetrų iki 2,5-3 cm piropų grūdelių dažnai aptinkama kartu su deimantais, auksu, rečiau su rubinais. Rytų Indijos, Grenlandijos piropai ir almandinai vertinami labiausiai.

Jų spalvos itin puikios ir dažniausiai jie dedami į žiedų akutes. Tirolio apylinkių granatais inkrustuotos tabakinės ir puošti smulkūs papuošalai. Grūdėtieji Čekijos ir Saksonijos piropai dažniausiai įsodinami į sidabro seges, auskarus, vėrinius, apyrankes. Čekijoje rasti didžiausi p

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

* Copy this password:

* Type or paste password here:

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>